Kovotojai už Flandrijos laisvę: Berlyno siena ne sugriuvo, o mes apsikeitėme vietomis

Jau šį ketvirtadienį Vilniuje, Ūkio banko teatro arenoje, nugriaudės kasmetinis kovo 11 d. koncertas „Tėvynei“. Šiemet minimas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-metis, todėl grupių sudėtis ne silpnesnė, nei pernai, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstanmečio minėjimo proga. Lietuvos ir lietuvių pasveikinti atvyksta grupė iš Flandrijos, Lion's Pride. Ši tauta vis dar kovoja už savo nepriklausomybę nuo Belgijos. Pakalbinome juos, norėdami sužinoti daugiau apie jų muziką ir laisvės troškimą.

Jūs savo myspace puslapyje rašote, kad jūsų grojamos muzikos stilių sunku apibrėžti ir kad jūs semiatės įkvėpimo iš daug skirtingų srovių. Ar tapatintumėte savo muziką tiek skambesiu, tiek politinėmis pažiūromis su patriotiniu roku?

Kiekvienam, kuris pažįsta ir tapatinasi su savo tautos palikimu ir šaknimis, kultūrinis ir istorinis supratimas yra nesvetimas. Mano manymu, šis jausmas svarbesnis už politinius tikslus ar partijas. Muzika leidžia išreikšti įvairiausias emocijas, ir su Lion's Pride mes išreiškiame savo solidarumą su flamandišku ir europietišku palikimu. Mes manome, kad šiais laikais toks požiūris yra būtinas, kadangi didžiuotis europietiškom šaknimi jau tapo tabu, ypač čia, Vakarų Europoje, kuri valdoma politkorektiškumo. Būtent dėl to daug kas mus boikotuoja, mums sunku gauti leidimus groti viešai, ir valstybės saugumas su žiniasklaida mus pastoviai drabsto purvais. Tai yra absurdas, nes mūsų dainų tekstai nepažeidžia jokių įstatymų, tačiau asmenys, kurie nepalaiko vyraujančio progresyvaus mąstymo, laikomi grėsme saugumui. Mes tik išreiškiame tai, ką jautė ir mąstė mūsų protėviai, ir tai, kas suteikė mūsų tautoms tapatumą. Šiais laikais valdžia nori, kad visi pamirštų savo tautos palikimą. Mes neišniekinsime protėvių kapų. Mūsų kūryba nėra kupina neapykantos, ji kupina troškimo išsaugoti savo tapatumą ir kultūrą.

Ar kiti flamandai ir apskritai belgai palaiko jūsų nepriklausomybės troškimą? Ar egzistuoja stiprus judėjimas? Ar visgi esate nesuprasti „marginalai“?

Stiprus judėjimas egzistuoja. Milijonas balstuotojų parodė, jog tiki Flandrijos nepriklausomybe. Bet politinės jėgos vieningai priešinasi šitai nuomonei. Kuriamas tabu. Po truputį, vyraujančios partijos pradeda suvokti, kaip sunku valdyti tokią dirbtinę valstybę, kaip Belgija, kuri buvo sukurta monarchijos ir politikų, kurie nusprendė, kad skirtingų kalbų ir kultūrų bendruomenės staiga taps viena tauta. Tačiau valdžia ir žiniasklaida turi galios išplauti visuomenei smegenis ir primesti savo nuomonę. Dar viena bėda yra tai, kad visuomenė yra išauklėta manyti, jog tautinis tapatumas yra pavojinga ir atgyvenusi idėja. Žmonės priima bet kurią kultūrą, išskyrus savo. Laikoma, kad neigti savo šaknis ir vadinti save kosmopolitu yra tiek politiškai, tiek intelektualiai teisinga. Aš esu nemažai pasaulio apkeliavęs ir gerbiu kitas kultūras, tačiau man atrodo, kad nėra teisinga kurti dirbtines valstybes, kurių viduje vietinės kultūros yra trinamos lauk, ir tuo labiau nėra teisinga atsisakyti savo palikimo ir tapti pilka visuomene be tapatybės ir kilmės suvokimo. Ultra-liberalai teigia, kad svetimų kultūrų priėmimas ir savos atsisakymas yra progresas. Aš manau, kad tai sunaikina vietines kultūras, o iš to gali kilti religiniai, politiniai, kultūriniai, lingvistiniai ir kiti konfliktai.

Kaip kurtumėt Flandrijos nepriklausomybę? Kaip nauja valstybė atrodytu šiandieniniame Europos kontekste?

Flandrija gali būti ekonomiškai nepriklausoma. Mums būtų daug paprasčiau kovoti už savo kalbinę ir kultūrinę tapatybę, jei taptume nepriklausoma valstybe. Norėčiau, kad atsiskyrimas būtų taikus, kaip Čekijos ir Slovakijos, kad Flandrija būtų savo žemės šeimininkė, bet su kaimynėmis sugyventų taikiai. Valia kovoti už nepriklausomybę stipresnė Rytų Europoje tikriausiai todėl, kad jūs ilgai buvote svetimųjų gniaužtuose. Kartais atrodo, kad Berlyno siena ne sugriuvo, o mes apsikeitėme vietomis. Būdamas jūsų šalyje, mačiau, kaip daugybė žmonių didžiuojasi savo palikimu, o čia valdantiesiems atrodo, jog tokie jausmai neteisingi. Atrodo, kad dabar gyventumėm VDR, valdomoje kapitalistų, mojuojančių raudonąja knyga vien dėl to, kad niekada nėra patyrę tos vergovės. Jie kalba apie demokratiją, o neskaičiuoja balsų tų, kurie nori pokyčių. Jie šlovina daugiakultūrinę visuomenę, tačiau atmeta savąją. Netikiu, kad Vakarai tokie laisvi, kaip patys teigia.

Kodėl sutikote groti koncerte „Tėvynei“? Galbūt norite pasidalinti mintimis apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą?

Kai grojau Lietuvoje su Ancient Rites, man labai patiko atmosfera, grojome vienoje scenoje su baltiško folkloro atlikėjais. Buvo rekonstruktorių, demonstruojančių senąją baltų istoriją. Aš priklausau flamandų rekonstruktorių klubui. Buvome surengę panašų festivalį Flandrijoje: folkloras ir rekonstrukcija kartu su metalo muzika. Festivalis pavyko, tačiau daug kas jį boikotavo. Mums reikia sutraukti tas grandines, tačiau tai labai sunku, kai visa žiniasklaida drabsto purvais, o policija bet kada pasiruošusi visus dalyvius sulaikyti Tas festivalis buvo visiškai apolitiškas, tiesiog norėjome pagerbti Flandrijos istoriją ir kultūrą. Mane šokiravo mano tautiečių, atsisakiusių dalyvauti, bailumas. Mums dar labai daug reikia dirbti. Kurti valstybę, kurios pagrindas yra tauta, ir tautinė kultūra yra gerbiama ir laisva reikštis, yra teisinga. Tai nėra rasistiška, tai - akivaizdu, tai esminis žmogaus instinktas, kuris gyvas iki šiol. Ir jei man reikia kęsti draudimus, jei noriu išsaugoti savo kultūrą - ką padarysi. Visa, ką darau, yra iš pagarbos savo palikimui. Nesvarbu, ką sako visuomenė, tai - ne nusikaltimas. Mes visiškai nelaikome savo tautos aukštesne už kitas, mes tiesiog norime teisės gyvuoti, norime būti suprasti, ir kad būtų pripažinta, jog jau šimtmečius čia esame. Dėl to džiaugiuosi, kad Lion's Pride gali pagerbti lietuvių tautą. Esu Europos patriotas ir suprantu, jog išsaugoti kiekvienos tautos, gyvenančios čia amžių amžius, tapatybę, yra būtina. Mūsų protėvių gyvenimai nenuėjo veltui. Senoji Europa mūsų širdyse!